Zita Čepaitė – Neapšviestas Kelio Ruožas – 2005

Metai: 2005
Autorius: Zita Čepaitė
Skaito: Dalia Stonytė
Trukmė: 9h 29 min, pagreitintas 6h 18 min
Kategorija: Dokumentika> Proza

Į autentiška intonacija pasakojamą keturiasdešimtmetės meilės, išsiskyrimo ir kančios istoriją įsiterpia Panevėžio moterų pataisos namų kalinių pasakojimai apie savus likimus. Jų gijos kontrastuodamos susisiekia su pasakotojos asmenine istorija ir paskatina ją apsispręsti keisti požiūrį į save ir savo skirtį.

Ši knyga nėra išgalvota. Joje pasakoju apie tai, su kuo aš pati susidūriau ir ką sužinojau lankydamasi Panevėžio pataisos namuose.

Tai tarsi diptichas, susidedantis iš nelaisvės zonos istorijų ir laisvės zonos patirčių. Pastaroji susijusi su mano pačios išgyvenimais, patyrus mylimojo išdavystę. Nenorėjau to pasakoti, bet negalėjau slėpti. Kai pradėjau rašyti šią knygą, maniau, kad manoji – tada mylimos moters – patirtis bus kaip kontrastas kalėjime atsidūrusioms nelaimėlėms. Bet viskas pasisuko kitaip. Prisiverčiau apie tai prabilti. Atrasti žodžius papasakoti savo išgyvenimus buvo sunkiausia užduotis. Pasakodami apie save mes visi (turbūt?) truputį pavaidinam. Bet buvau taip priblokšta, kad galėjau rimtu veidu daryti kvailiausius dalykus. Ir elgiausi taip tikriausiai todėl, kad troškau. Nenorėjau būti sužlugdyta.

Esu dėkinga visiems, kurie padėjo šiai knygai atsirasti. Moterims, kurios pasakojo apie save, prižiūrėtojoms, interviu metu prižiūrėdavusioms kalines, ir mane, administracijai, pakančiai registravusiai kiekvieną mano atvykimą, visiems, kurie tuo metu su manim bendravo ir galbūt prieš savo norą pateko į šios knygos puslapius. Tarkim, kad tokia buvo Dievo valia.