Skomantas – Pelkių Vilkė – 1993

Metai: 1993
Autorius: Skomantas
Skaito: Dana Armonienė
Trukmė: 3h 49min
Kategorija: Grožinė> Nuotykiai

Knygos leidimą rėmė LR kultūros ministerija

Knygos „Teutonų Belaisvis“ tęsinys
Apysaka iš XIII a. pradžios apie žemaičio rikio Žybarto pabėgimą iš kalavijuočių nelaisvės.

Į nelaisvę patekusiam pagoniui berniukui kelias į Žemaitiją tolimas ir kupinas pavojų…

Kur jam ieškoti paguodos ir atspirties? Dievai, kuriuos pažino, apleido išniekintas ąžuolų alkas, o kryžiaus Dievas, kurį jam piršo, liko nesuprastas ir svetimas. Tik štai, iš tolybių jį pasiekė artimos sielos balso aidas. Pranciškus Asyžietis pakuždėjo žodžius, kurie suteikė prasmę kukliai berniuko aukai.
Ir atrodo, jog miškų deivė Medeina jį išklausė.
Iš vilkės olos išvedė jį per neįžengiamą pelkę ir susiejo jo likimą su jai pavaldžia būtybe. Tarp berniuko ir mažos jo globai atitekusios vilkutės užsimezga ypatingas ryšys. Žvėris auga, stiprėja, ir jiedu pradeda veikti sutartinai. Jie jau ne bejėgiai. Jie gali ištverti pavojingą kelionę į Žemaitiją.

Tai antrasis pasakojimas iš serijos apie baltų genčių pasipriešinimą į jų žemes su kardu įsibrovusiai krikščionybei. Veiksmas vyksta 1224-sais, kai vokiečiai jau užkariavo didžiąją Livonijos dalį ir rengėsi nukreipti savo jėgas į pietus prieš lietuvius bei žemaičius. Šioms tuo metu įsisiautusiom kovom buvo lemta tęstis du šimtus metų.

„Tuomet, kada bažnyčioje buvo skaitoma Evangelija, lietuviai atjojo su savo greitais žirgais ir užpuolė bažnyčią, ir dvasininko namus iš kurių išsivedė arklius ir galvijus, paėmė drabužius maistą, viską, ką rado ir sukrovė į roges (…) Lietuviai, nusiaubę visą aplinkinę žemę, nakvoti susirinko Anno kaime ir anksti rytą, išvyko namo, pasiėmę daug moterų ir vaikų ir didelį grobį.“ Iš Henriko Latvio „Livonijos kronikos“ (1227)